Išjungti versiją neįgaliesiems
Versija neįgaliesiems
Kineziterapeutas neabejoja gydančia judesio galia
2019 lapkričio 21 d.
Kineziterapeutas neabejoja gydančia judesio galia

Reabilitacija yra vienas svarbiausių etapų, kurį turi pereiti traumą patyręs pacientas. RKL Reabilitacijos klinikos Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus kineziterapeutas 30-metis Tadas Šerpetauskas –  apie savo patirtį, lūkesčius ir ko reikia, kad judesys gydytų.  

–       Koks buvo jūsų kelias iki kineziterapeuto?

–       Esu iš Tauragės. Šiaulių universitete studijavau kineziterapiją, dirbau su specialių poreikių vaikais, bet atlikdamas praktiką supratau, kad tai tikriausiai ne mano sritis. Tada baigiau kineziterapiją Klaipėdos universitete, po to – taikomosios kūno kultūros magistrantūrą Šiauliuose.  

–       Kuo jus patraukė kineziterapija?

–       Šokau, sportavau, man patiko judesys. Todėl pasirinkau kineziterapiją. Apie šią specialybę galvojau dar būdamas gimnazijoje, maždaug 9 klasėje.

–       Kai  baigėte studijas, ar nekilo mintis bent jau kuriam laikui padirbėti užsienyje?

–       Planavau emigruoti į Vokietiją, netgi buvau pradėjęs mokytis vokiečių kalbą. Tačiau tuo laiku radau antrą pusę, ir ji nenorėjo išvykti, todėl likome Lietuvoje.

 –      Kodėl nusprendėte kraustytis į Kauną?

–       Mano draugei nepatiko dirbti Šiauliuose, o ji buvo kaunietė ir norėjo kraustytis atgal į Kauną. Aš atvažiavau kartu.  

–       Ar sunku buvo rasti darbą Kaune?

–       Tiesą sakant, ne. Mane lydėjo sėkmė. Darbą radau per dvi dienas.  RKL dirbu nuo 2013–ųjų.  

–       Kaip manot, ar RKL yra patraukli darbo vieta?

–       Taip, nes tai tobulėjanti, atsinaujinanti gydymo įstaiga. Svarbu nesustoti. Mano srityje, Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje, sparčiai tobulėja priemonės, ateina naujos technologijos, pritaikomi nauji mokslo atradimai. Reikia žengti koja kojon su visu tuo.

–       Ar susidūrėte su sunkumais, kai pradėjote dirbti RKL?

–       Kai pradėjau darbą RKL, jau buvau profesionalas. Su sunkumais susidūriau dar Šiauliuose. Tai buvo puiki darbo vieta pradžiai – darėme masažus, taikėme kineziterapiją ir vandenyje, ir sausumoje. Bet kadangi buvome ką tik baigę studijas, kiekviename žingsnyje kliūdavom vis už kokio nors slenksčio. Kiekvieną dieną lydėjo labai didelis jaudulys, nerimas, gąsdino pacientų gausa. Trūkdavo fantazijos pratimams, natūralu, kad kažko kartais nežinodavau. Taigi po darbo daug skaitydavau, važinėdavau į įvairiausius seminarus, nuoširdžiai domėjausi savo sritimi, kaupiau, gilinau žinias. Tai labai padėjo. Darbas ėmė nebebauginti, teikti daugiau pasitenkinimo.

 –       Koks buvo jūsų integracijos laikotarpis RKL?

–       Esu komunikabilus ir nevengiu bendrauti, todėl integracija buvo gana lengva.

–       Ar turite ateities lūkesčių?

–       Tikiuosi, kad kineziterapija, kuri Lietuvoje yra dar jauna sritis, su metais vis populiarės ir bus labiau vertinama, kineziterapeutai įgis vis daugiau kompetencijų. Jau dabar sparčiai daugėja žmonių, suvokiančių, kad judesys gydo. Bet šiam supratimui dar reikia visuomenės švietimo, geriausiai būtų nuo mažens. Norėčiau, kad į reabilitaciją žmonės galėtų eiti be reabilitologo siuntimo. Šiuo metu gydytojo siuntimo f027/a. reikia.

–       Kokias procedūras teikia kineziterapeutai? Nuo ko priklauso, kokia reabilitacija bus skiriama?

–        RKL mes atliekame kineziterapijos procedūras ir sausumoje, ir vandenyje – Reabilitacijos klinikos baseine. Vyksta ir individualios, ir grupinės mankštos. Reabilitacijos tipas priklauso nuo to, kokią traumą pacientas yra patyręs. Pavyzdžiui, jeigu yra galūnės, tarkime, kojos trauma, reabilitacija, pradiniame etape gali būti skiriama vandenyje, nes vandenyje gali būti lengviau atlikti tam tikrus pratimus. 

–       Ar esate turėjęs įsimintiną reabilitacijos atvejį?

–       Esu turėjęs ypač pavyzdingą ir uolią pacientę, kuri pademonstravo, kaip galima pasveikti vykdant specialistų nurodymus. Ji po peties traumos lankė reabilitaciją 2-3 kartus per savaitę, devynis mėnesius, iki kol visiškai atsistatė sąnario amplitudė ir funkcija.

 –       Gal turite mėgstamiausią reabilitacijos pratimą?

–       Labiausiai mėgstu manualines manipuliacijas, kurias atlieku savo rankomis, o pacientas išlieka pasyvioje ar pusiau pasyvioje būsenoje. Na, ir tada mėgstu laiką skirti paciento mokymui, pratimų,  kuriuos jis turės atlikti savarankiškai, aiškinimui. 

–       Ar kineziterapija yra skausminga pacientui?

–        Dauguma pratimų ir veiksmų nėra skausmingi. Tačiau pacientai ateina su įvairiausiais pažeidimais, jų kūnas tuo laikotarpiu yra jautrus, tad kai kurie pratimai kartais gali kelti ir diskomfortą, ir būti kiek skausmingi, bent jau iš pradžių.

 –       Kokie pratimai labiausiai patinka jūsų pacientams?

–       Kai nieko nereikia daryti, viskas už juos padaroma (juokiasi). Motyvuoti ir nusiteikę sunkiai dirbti su savimi būna kokie 2 žmonės iš 10. Kiti linkę nevalingai pasirinkti lengvesnius pratimus. Kartasi susidaro įspūdis, kad žmogus reabilitaciją lanko per prievartą, jį reikia įtikinėti, kad tai – privalu, nes kitos išeities nėra. Nebus taip, kad nieko nedarysi, tik pasyviai lauksi, kol reabilitacija įvyks savaime.  Norint, kad judesys išgydytų, reikia tą judesį atlikti, su kineziterapeuto pagalba, bet – pačiam.  

Kalbėjosi Beata Liugailatė    

Respublikinėje Kauno ligoninėje, be kitų medicininės reabilitacijos paslaugų, teikiamos Ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos pacientams, sergantiems neurologijos, judamojo-atramos aparato ir kvėpavimo sistemos organų ligomis. Tai yra reabilitacinės procedūros:

  •  kineziterapija salėje ir vandenyje; ·
  •  masažas; ·
  • ergoterapija;
  •  įvairios fizioterapinės procedūros; ·
  •  paciento mokymas;
  •  socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijos; 
  • logoterapija.       
E-Commerce Development, Web design, Caesar7 Ltd